2024-03-13
Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ pagrindinis išskirtinumas ir veiklos kryptis – etnokultūra. Įstaigoje puoselėjamos etnokultūros tradicijos, vaikai supažindinami su lietuvių liaudies šventėmis, folkloru, papročiais. Lopšelyje-darželyje organizuojami įvairūs etnokultūriniai renginiai: edukaciniai projektai, vakaronės, švenčiamos tradicinės ir kalendorinės šventės.
Šv. Agotos arba Duonos diena, minima vasario 5-ąją, viena iš švenčių, kurios metu galima perteikti vaikams lietuvių liaudies tradicijas. 2023 m. vasario mėn. įstaigoje vyko renginys „Ilgas duonutės kelias“, skirtas Šv. Agotos dienai. Renginio metu buvo sukurta aplinka atspindinti etninės šventės atmosferą, vaikai per patirtinę veiklą susipažino su duonos kepimo tradicijomis, ragavo naminės duonos, sužinojo kokia ilga ir sunki grūdelio kelionė iki duonos kepaliuko ant mūsų stalo. Vaikai susipažino su šiai šventei būdingomis dainomis, žaidimais, rateliais, smulkiąja lietuvių liaudies tautosaka.
Po pasisekusio renginio ir palankių bendruomenės vertinimų kilo mintis organizuoti respublikinį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vykdančių mokyklų ugdomąjį projektą „Nuo sėklelės iki duonelės“. Projekto tikslas – integruojant etnokultūrinę veiklą į ugdymo(si) procesą padėti vaikams pažinti bei puoselėti tautos tradicijas, plėsti pažintinius gebėjimus. Projekto dalyviai kviesti organizuoti bei vykdyti edukacines patirtines, menines, kalbines, kūrybines, STEAM metodo ir kt. veiklas, įtraukiant smulkiosios lietuvių liaudies tautosakos elementus, kurių metu vaikai sužinotų šventės istoriją, jos tradicijas, papročius, aiškintųsi kaip duona atsiranda ant mūsų stalo, kas būdinga lietuviškiems duonos kepimo papročiams ir kt.
Projekte dalyvavo dvidešimt penkios įstaigos ir šešiasdešimt trys dalyviai iš septyniolikos Lietuvos miestų. Daugelis dalyvių organizavo veiklas orientuotas į vaikų patirtinę veiklą, STEAM metodo elementų taikymą – vaikai dalyvavo duonos kepimo edukacijose už įstaigų ribų bei kepė duoną įstaigose, „kepė“ duonelę iš plastilino, molio, sūrios tešlos, tyrinėjo grūdų varpas, įvairius grūdus, malė miltus, atliko eksperimentus. Pasidalintose gerosios patirties veiklų akimirkose taip pat daug dailės darbų, atliktų įvairiomis technikomis, vaidybinės veiklos, taikytos IKT.
Šiuolaikinėse šeimose augančių vaikų etnokultūrinė patirtis dažniausiais minimali, praktiškai retai taikoma. Todėl labai džiaugiamės, kad projekte dalyvavę pedagogai taikydami aktyvių ugdymo formų įvairovę, integruodami etnokultūrinę veiklą į ugdymo(si) turinį, padeda vaikams pažinti tautos papročius, tapti tradicijų perėmėjais, tenkinti prigimtinius pažinimo, žaidimo, saviraiškos, kultūrinius, etninius bei socialinius poreikius.
Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorės pavaduotoja ugdymui J. Petronytė
